Skaitalai 04/16

April 16, 2010 skaitalai 3 Comments

Hymen renamed

The hymen has been re-named the “vaginal corona”, in a bid to dispell some of the mythology and misinformation about it.
The booklet describes what the female genitals look like and what the vaginal corona actually is. It also dispels many of the myths surrounding female sexuality and the misconceptions concerning the hymen and virginity. Etymologically, the term hymen comes from the Greek word for membrane. In Swedish, the hymen used to be called mödomshinna, which translates literally as “virginity membrane.” In fact, there is no brittle membrane, but rather multiple folds of mucous membrane. A vaginal corona, in other words.
“The vaginal corona is a permanent part of a woman’s body throughout her life. It doesn’t disappear after she first has sexual intercourse, and most women don’t bleed the first time,” said Ms Regnér.

Lietuviškai būtų “vaginos karūnėlė”? Pavadinimas tai tikrai tikslesnis, nes ten nė jokia plevė ir jokios “mergystės” buvimo ar nebuvimo tikrai neparodo.

Why James Chartrand Wears Women’s Underpants

Tiesiog reikia paskaityti, kokias galimybes turi moteris “lygybės amžiuje”.

Priests’ sexual orientation found no predictor of abuse

The question has been raised repeatedly within and outside the church because the overwhelming majority of known victims were boys. As part of the church’s response to the crisis, the Vatican ordered a review of all US seminaries that, among other issues, looked for any “evidence of homosexuality’’ in the schools.

Ką daryti, jeigu bažnyčią krečia pedofilijos skandalas? Užsipulti gėjus, žinoma. Atrodo, XXI-ame amžiuje turėtų būti kiekvienam(-ai) aišku, kuo skiriasi laisvanoriški dviejų (ar daugiau) žmonių santykiai nuo vaikų prievartavimo, bet kai kas vis tiek griebiasi šiaudo, kad tik nereikėtų prisiimti atsakomybės. Palaikau kiekvieno(s) žmogaus teisę tikėti kokia tik nori dangiška fėja, bet mano asmeniniu požiūriu, kiekviena(s), vadinanti(s) save katalike(-u), vaikštanti(s) į bažnyčią (a.k.a. pedofilų irštvą) ir paliekanti(s) ten bapkes, pati(-s) aktyviai prisededa prie pedofilijos plėtojimo. Nė vienai kitai organizacijai, sužinojus, kad jos nariai tvirkino vaikus, o aukščiausia valdžia aktyviai tai dangstė, nebūtų taip nuolaidžiaujama. Kažkodėl dangstantis “tikėjimu”, vaikų tvirkinimas tampa asmeniniu kiekvieno šventakuprio reikalu.

Men opt out of the housework after marriage

IF a woman finds that the kind and considerate man she has lived with for years suddenly stops helping with the washing and bridles at taking out the rubbish, it is probably because the couple have got married.

Nemirtinga įžanga:D

‘Worth a Thousand Words’

April 13, 2010 LGBTIQ | feminizmas | neapykanta motinoms | seksizmas No Comments

Kas negirdėjo pasakymo, “aš vaikų neturiu, tik dukrą”. Gerai, kad moderni paslaugų sfera prisitaiko prie žmonių poreikių:

Vyrai niekada nekalti dėl blogo auklėjimo. Internetas tai žino: Continue Reading

Lygybė vyrams, pokštas ir didžiausias pasaulio tarakonas

April 13, 2010 nacionaliniai poravimosi ypatumai | seksizmas | šventeivos No Comments

Dalyvavimas kariniuose mokymuose bus pliusas stojant į universitetą

Dalyvavimas trumpalaikiuose kariniuose mokymuose gali būti pliusas vėliau stojant į aukštąją mokyklą ar dirbant valstybės tarnyboje, o kelių savaičių kariniai mokymai ateityje gali būti organizuojami ne tik vaikinams, bet ir merginoms.

Reikia suprasti, šiuo metu merginos ten nepageidaujamos. Kaip suprantu, tai čia pirmasis žingsnis į akciją-atrakciją “vyrų lygios teisės aukštosiose mokyklose”. Taigi, moterų diskriminacija priimant į karinius mokymus išvirs į diskriminaciją priimant į aukštąsias mokyklas. Kokia laimė, kad kažkas ėmėsi sulyginti svietą. Kaip visada, moterų sąskaita.

„Kuo daugiau mokslo, tuo geriau visiems“, – apie karinius mokymus trečiadienį sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Joa. Mokslas, kurio esmė – ištaškyt kam nors smegenis. O Gražulis su savo jumoristine pūška dalyvaus? Ar jis bus užimtas, nes mokymai sutampa su gėjų medžioklės sezono atidarymu?

Planuojamas mokestis viengungiams

Continue Reading

Man Candy Monday 04/12

April 12, 2010 Man Candy Monday 3 Comments

Kaip ir dera tikrai lietuvei, aš myyyyyyyyyyyliu tradicijas, todėl atgaivinu savo mėgiamiausią ;]
Continue Reading

Diagnozė: senmergė, 4 stadija

April 8, 2010 nacionaliniai poravimosi ypatumai | teisė (ne)(si)dauginti(s) | viena ir tuo patenkinta No Comments

Nusprendžiau pasidomėti, ką gero internetas galvoja apie senmerges. Kaip paaiškėjo – nieko.

Senmergė – nesėkminga šeimos investicija?

Jau vien iš pavadinimo akivaizdi problema. Kiekviena senmergė, kaip ir bet kuri(s) kita(s) žmogus, yra, na, kaip čia pasakius, žmogus. Su asmenybe, poreikiais, charakteriu, išsilavinimu, galimybėmis. O visus(-as) žmones užtempti ant to paties kurpalio sunku. Bet, žinoma, jeigu senmergė būtų laikoma žmogumi, pvz., kaip bet kuris vyras, vedęs ar ne, šis terminas išvis neegzistuotų, kaip ir senmergės stereotipas. Tačiau kai standartu pasirenkama šeima(=vyras), moteris, šeimos(=vyro) neturinti, tampa nukrypimu nuo standarto. Kurį bet kokia kaina reikia paaiškinti.

Visos šitos moterys neturi vyrų, bet jos gyvena tokį gyvenimą, kokį gali sau leisti šiuo metu. Be abejo, jos svajoja apie tai, ko joms trūksta. Nemanau, kad yra bent viena, kuri dievintų vienatvę ar vienišumą.

O ištekėjusios moterys gyveną gyvenimą rojuje? Rašau apie moteris, nes santuoka yra pagrindinis gyvenimas tikslas ir pasiekimas tik moterims. Bet kuri ištekėjusi moteris gyvena lygiai tą patį gyvenimą, kokį sau gali leisti. Ir ne viena jų, oooooiiii, kaip trokšta nors vienos akimirkos vienatvės.

„Jeigu žmogus yra užaugęs traumuojančioje aplinkoje, jis paprastai ieško to, kas tai patvirtintų ar paneigtų. Jeigu gyvenime susiklosto tam tikrų situacijų, kartais patvirtinančių gyvenimo poroje įsivaizdavimą, kad vyrai yra ne patys geriausi partneriai, galiausiai tai lems, kad žmogus nustos ieškoti gyvenimo draugo“, – psichologines subtilybes aiškino specialistas.

Iš esmės, taip, tačiau iš to kilusį norą gyventi vienai aš vertinu kaip teigiamą dalyką. Vaikai paprastai laiko standartu tai, ką mato savo aplinkoje. Jeigu vaikas mato, kaip mama(-os) ir tėtis(-čiai) gražiai gyvena kartu, viena(s) kitą myli ir gerbia ir yra lygiaverčiai(-tės), užaugęs(-usi) ji(s) ieškos partnerio(-ės), su kuriuo(-ia) galėtų sukurti tokią pat teigiamą atmosferą. Jeigu matys šeimą, kur ėdamasi, smurtaujama, griežtai paskirstyti lyčių vaidmenys, taip pat užaugs su nuomone, kad tai normalu. Tokioje šeimoje užaugęs berniukas ieškos moters, kuri jam bus tarnaitė, prostitutė ir mama, o moteris, gyvenanti su tokiu vyru, sakys ir sau, ir aplinkiniams, “Tai kad vyrai tokie jau yra. Tokia moterų dalia.” ir pan. Na, o jeigu mergaitė auga tik su mama, dažniausiai ji turi galimybę įsitikinti, kad būdama viena moteris nieko nepraranda. Kaip tik, ji turi galimybę skirti dėmesio sau ir vaikui(-ams), tvarkytis gyvenimą kaip jai pačiai patinka ir niekam neprivalo vergauti. Pridėjus prie to aplinkui matomas šeimas, kur moterys vyrų ujamos, nenoras įsipareigoti yra savaime suprantamas. Continue Reading

Feministės žodis: senmergė

April 8, 2010 feministės žodis No Comments

Kitam poste išsiplėsiu daugiau, kol kas tik naudingoji sąvoka naudingajam feministės žodynėliui.

Kaip ir merga su vaiku, senmergė supranta, kad geriau kiaulienos gabalas šaldytuve nei kiaulė ant sofos. Skirtumas toks, kad ji vaikų neturi ir nenori turėti. Savo išmintį pasilaiko sau ir jos dėka džiaugiasi gyvenimu.

Feministės žodis: merga su vaiku

April 8, 2010 feministės žodis 1 Comment

Ankstesniame poste išdėsčiau, kaip priėjau prie šio puikaus termino. O dabar trumpas apibrėžimas feministiniam žodymui papildyti.

Merga su vaiku – mergina/moteris, turinti vaiką(-ų), suprantanti, kad geriau kiaulienos gabalas šaldytuve nei kiaulė ant sofos ir besistengianti tą išmintį perduoti savo atžalai(-oms). Šiuo atveju žodį “merga” reikėtų vertinti ne kaip amžiaus rodiklį, o kaip šeiminės padėties: neturinti sutuoktinio(-ės), sugyventinio(-ės), sužadėtinio(-ės) ir t.t. Meilužių ir sugulov(i)ų turėjimas ir kiekis šiuo atveju nevertinami, nes jų turėjimo tikslai yra kiek kitoki.

Jei rožę vadinsime kitu vardu…?

April 8, 2010 motinystė | viena ir tuo patenkinta No Comments

Senokai bandau sumąstyti teisingą terminą moteriai, kuri augina vaiką netekėjusi ir be sugyventinio(-ės). Lietuvių kalba lyg ir dosni ir turtinga žodžiais ir terminais, o ir liaudies išmintis ne paskutinėj vietoj. Pvz., šis perliukas:

Pensininkas stotelėje mato moterį su vaikais ir priėjęs klausia:
- Sakykit, ponia, o ką dirba jūsų vyras?
- Aš – vieniša motina, – atsako moteris.
Pensininkas pamąsto, pamąsto ir sako:
- Matai, kaip. Šiais laikais tai “vieniša motina”, mano laikais tai kurvom vadindavo.

Kas galvoja, kad tai šimto metų senumo anekdotas, kurį aš radau “Didžiojoj mūsų prosenių mizoginijos enciklopedijoj”, labai klysta. Tai mūsų šiuolaikinis “folkliooooras”, kurį man su džiaugsmu perteikia kas antra(s) avigalvis(-ė), sužinojęs(-usi), kad kaip tik esu ta aukščiau paminėta kurva, ir kai neapsimyžu iš juoko, n-ąjį kartą išgirdusi šį literatūrinių aukštumų šedevrą, nusprendžia, kad neturiu jumoro jausmo. Kaip moteris, turinti tokį seksualinį gyvenimą, koks priimtinas man pačiai, aš, žinoma, esu kurva, kekšė ar kiti sinonimai. Tačiau šis terminas, deja, neatspindi fakto, kad prie to dar esu ir mama ir suplaka mane su kitomis moterimis, turinčiomis joms priimtinus seksualinius gyvenimus, tačiau neturinčiomis vaikų.

Turbūt populiariausias terminas yra “vieniša motina”. Nesu aš tokia jau vieniša, kaip ir beveik bet kuri kita mano pažįstama “vieniša motina”. Lyrinis nukrypimas: nepaisant mano priešiškumo “vienišai motina”, terminą “vienišė” aš labai mėgstu. “Viengungė” man kažkaip baisiai skamba, o “vienišė” – tai laiminga, savim patenkinta, niekam įsipareigojimų neturinti moteriškė (kitaip sakant, senmergė, bet apie jas bus kitas postas).

Toliau sparčiai populiarėjantis “vaiką auginanti(s) viena(s)”. Šis terminas geras tuo, kad neatspindi lyties ir gali būti taikomas bet kam. Suprantamas jo vartojamas teisiniuose dokumentuose, pvz., DK, “darbuotojai, vieni auginantys vaikus” ir pan. Bet jis taip pat neatspinti realybės. Kai kurios vienišos mamos iš tiesų augina vaikus vienos, bet daug jų turi ir platų socialinį ratą, kuris prie vaiko auginimo daugiau ar mažiau prisideda. Tai viena. O antra, terminas turi pabrėžti du pagrindinius bruožus: (1) moteris(vyras) turi vaiką; (2) augina tą vaiką nepalaikydama(s) tarpusavio santykių su vaiko biologiniu(-e) tėvu(motina). (2) atveju terminas to neatspindi, nes absoliučiai kiekviena mano pažįstama motina vaikus augina viena, nepriklausomai nuo jos (ne)santuokinės padėties.

Dar yra “veronika”, tačiau jis labiau apibūdina netekėjusią nėščią merginą/moterį, kuri, be to, dėl savo netekėjiškumo yra pasiryžusi žudytis.

Jeigu dar yra kokių terminų, man jie nežinomi. Taigi, viską gerai apmąsčius, priėjau išvados, kad vienintelis tinkamas terminas yra “merga su vaiku”, kuriame puikiai telpa abu mano aukščiau nurodyti kriterijai. Tiesa, trūkumas toks, kad vėlgi pametami “vieniši” tėčiai. Bet jiems paprastai taikomas kitas terminas – HE-RO-JUS. Ir jų tikrai, tikrai, TIKRAI Lietuvoje yra. Abu rodė per teliką.

Kryžkelė

April 1, 2010 pievos 4 Comments

Vakar taip susiklostė aplinkybės, kad buvau priversta nueiti į Šv. Mišias. Dabar suprantu, kad tai mano angelas sargas nuvedė mane už rankos. Iš klystkelio į doros kelią.

Išklausiau įkvepiantį pamokslą, besiremiantį šia Šv. Rašto citata: “Moteris tesimoko tyliai, su visišku paklusnumu. Neleidžiu, kad moteris mokytų nei kad vadovautų vyrui, – ji tesilaiko tyliai.” Man tiesiog atsivėrė akys. Juk tai taip paprasta – moterys ir vyrai yra skirtingi, todėl kiekvienas turi savo paskirtį gyvenime ir taip papildo vienas kitą. Tokiu būdu jie tampa lygūs vienas kitam – moteris, klausydama vyro, kuriam skirta jai vadovauti, vyras, gerbdamas moterį, kurią jam buvo skirta globoti. Jei tik žmonės įsisavintų šią paprastą tiesą, viskas būtų taip paprasta. Juk moteris ir vyras – sutverti papildyti vienas kitą, kaip gali tą padaryti du vyrai ar dvi moterys? Juk jie net vaikų negali turėti, o juk vaikai – didžiausia Dievo dovana. Ir svarbiausia jiems turėti mamą ir tėtį. Kaip kitaip jie užaugs normaliais žmonėmis? Nelaiminga ta moteris, kuri nesuvokia savo pašaukimo būti motina ir atsikrato savo negimusio, iš siaubo klykiančio kūdikio. Faktas, kad tokias moteris visą gyvenimą persekioja košmarai. Kodėl supratau gyvenimo tiesą ir taip radikaliai pakeičiau nuomonę, smulkiau išdėstysiu po jump’o: Continue Reading

Fizinės bausmės, krevetės ir Gražulis

March 31, 2010 smurtas prieš vaikus 4 Comments

Panašu, kad garsiausiai bestaugiantiems “už gyvybę” vaikai rūpi tik iki tol, kol jie(-os) gimsta ir iš tikrųjų tampa vaikais: Seimo nariai: jei leidžiame mušti vaikus, įteisinkime smurtą prieš moteris ir mėtymą akmenimis

Aš manau, neapsiribokim vien smurtu prieš moteris, jis ir taip yra kaip ir įteisintas. Kiek atsimenu, buitinio smurto prieš moteris įstatymas buvo atmestas tuo pačiu principu, – kad bus parodytas nepasitikėjimas šeima. Davai įteisinkim smurtą kaip puikią bendravimo priemonę visais įmanomais atvejais. Nepateisino seimas rinkėjų lūkesčių – viešas mėtymas kiaušiniais. Šis įstatymas turėtų sulaukti didelio pritarimo iš visuomenės. Nesusimokėjai mokesčių už vandenį – ateis santechnikais(-ės) veržlėrakčiais apsiginklavę(-usios) patys(-čios) pasiimt. Ir pan. Juk smurtas – tokia puiki auklėjimo priemonė.

Parlamentarai buvo sulaukę kai kurių nevyriausybininkų prašymo palikti įstatyme galimybę taikyti tam tikras fizines bausme, vadindami jas kultūriniu paveldu.

Nu pizė!kazė!karamelė! Nežinau, kaip kitaip pasakyt. Kultūrinis paveldas, dievuliautuaukštielninkas. O kaip jiem toks kultūrinis paveldas kaip baudžiava, prima nocte, diržų išplovimas iš nugaros, viešas plakimas ir egzekucijos?

Rimantas Jonas Dagys retoriškai klausė, ko tikimasi iš tėvų: kad jie vaikus tik prižiūrėtų ar ir auklėtų.

Vaikus tikrai reikia auklėti. O ne smurtauti prieš juos.

„Ar mes nematome, kur nuėjome per 20 Nepriklausomybės metų? Mokykloje mokytojai negali susitvarkyti su vaikais. Turime tik Vaiko teisių apsaugos įstatymą, bet nėra pareigų įstatymo. Pats augau gausioje šeimoje, kurioje buvo 15 vaikų. Buvau dėkingas tėvams, kad kartais ausį pasuko, į kampą pastatė ar net rykštę paėmė. Šv. Rašte parašyta, kad nėra smurtavimas, jei vaikui nusuksi ausį, pastatysi į kampą ar kitaip pareikalausi, kad jis vykdytų savo pareigas“, – aiškino P. Gražulis.

Jeigu jums kada reikėjo iš klumpių verčiančio argumento, kodėl negalima smurtauti prieš vaikus, sveikinu, jūs jį radote. Jį lengvai galima prisišaukt ir gyvai demonstracijai – užtektų tik užsiminti apie gėjus su mini sijonėliais. Gražulis ryškiai skaitė ne tą pačią bibliją, kurią aš. Ten apie ausų sukimą ir statymą į kampą nieko nebuvo. Bet tai kokiu obuoliu reikia būt, kad nematyt skirtumo tarp smurto, statymo į kampą bei reikalavimo vykdyti pareigas. Jeigu kam dar neaišku, aiškinu: ausies sukimas, mušimas diržu ir kitom priemonėm, kurios sukelia skausmą, yra smurtas. Statymas kampe skausmo nesukelia. Ir labai padeda, kai reikia kelių minučių time-out’o, kad nustotų siusti ar draskytis. Galiu iš patirties pasakyti, kad veiksmingai įgyvendinus šią priemonę kelis kartus, po to užtenka pasakyti “Gal jau laikas į kampą?”, kai pradeda lipti sienomis. Be abejo, nei moralizavimas, nei malonumų atėmimas, nei kitos priemonės nėra stebuklai. Auklėjimas turi vykti nuolatos, kasdien, kiekvieną minutę. Net jei kritiniu momentu daug lengviau užplot per užpakalį nei sugalvot “nusikaltimui” tinkamą bausmę. Toliau, reikalavimas vykdyti pareigas taip pat nėra smurtas. Išskyrus, žinoma, atvejus, kai tie reikalavimai yra nesveiki. Tokie reikalavimai, kaip susitvarkyt savo chlamą, susilankstyt rūbus, išsiplaut savo lėkštę ir pagal galimybes pagelbėti gimdytojoms(-ams), globėjoms(-ams) ir kitom svarbiom personom yra būtina ir svarbi vaiko auklėjimo dalis. Kitaip ji(s) neišmoks savarankiškumo, kaip pasirūpinti savim ir padėti aplinkiniams(-ėms). Bet kas tikrai šventrašty parašyta, tai kad negalima valgyti jūros gėrybių.  Ir kad vergai turi paklusti savo ponams, o moterys – vyrams. Kad abortas yra pateisinamas bet kokiu atveju, jei tik tam pritaria moters vyras. Dar yra rašoma, kad vyras turėtų mylėti žmoną, bet gerbti jos nebūtina. Ir kad moteris mėnesinių metu turi izoliuotis nuo visuomenės. Kažkodėl nematau labai daug apie tai skanduojant. O dabar, vaikučiai, kartokit paskui direktorę: LIETUVA YRA SEKULIARI VALSTYBĖ, LIETUVA YRA SEKULIARI VALSTYBĖ, LIETUVA YRA SEKULIARI VALSTYBĖ. Geriausia, užsirašykit kur nors ir ne vieną kartą, kad nepamirštumėt ir nebūtumėt panašūs(-ios) į Gražulį.

„Darbietis“ Kęstutis Daukšys tvirtino nesąs už tai, kad vaikams būtų sukiojamos ausys. Tačiau ginant mažuosius jis pasiūlė priimti įstatymą, kad visi tėvai turėtų darbą, o vaikai mokykloje gautų pavalgyti, galėtų vaikščioti į būrelius ir neturėtų elgetauti?

O ką, visai neblogai būtų. Ir lėšų žinau iš kur gauti – tam užtektų bapkių, skirtų seimo narių tušinukam. Ne viena(s) mokinukė(-as) sočiai pavalgytų. Ir dar darželiam užtektų. O gal ir studentam.

„Vaiko pastatymas į kampą ir ausies nusukimas nėra smurtas. Pažiūrėkite, kaip elgiasi patys vaikai, – vis keldamas balsą karščiavosi P. Gražulis. – Pažiūrėkite, jūsų modernioje Europoje leidžia įsivaikinti mažamečius gėjams. Va kur eina supuvusi Europa? Ir turime pritarti tokiems klystkeliams?“

O kitos temos jis nežino? Aš šiaip esu už visapusišką seksualinę laisvę, bet Gražulis, mano manymu, per daug minčių skiria gėjų seksui. Aš manau, kad jam būtų geriausia pyzdint nachren iš tos supuvusios Europos. Girdėjau, Afganistane visai neblogai. Ten tikrai gėjams neleidžia vaikų įsivaikint. Ir paradų jie ten nerengia. Ir šaudyt į juos laisvai galima. Ir vaikus gali talžyt, kiek nori. O moteriškos lyties ir į karvę iškeist. Na, gal ne visą, tik pusę karvės. Vienžo, rojus, ne gyvenimas. Kaip suprantu, vietoj to, kad leist įsivaikint vaiką dviem mylinčiom mamo ar tėčiam, geriau jau tegu būna suštabeliuoti vaikų namuose.

Anot O. Valiukevičiūtės, pataisomis siekiama padėti visuomenei suvokti, kad fizinė, lytinė ir psichologinė prievarta prieš vaikus negali pagerinti tėvų bei vaikų konfliktiškų santykių. Esą tik mėginimas kalbėtis su vaikais, patarimai jiems, kompromisai ir susitarimai su jais gali padėti įveikti konfliktiškus santykius. Smurtinės bausmės, parlamentarės žodžiais, žaloja vaiko fizinę ir psichinę sveikatą, kenkia jo asmenybės raidai, diegia suaugusiųjų baimę ir nepasitikėjimą jais, neapykantą ir kerštą, agresyvumą. Tokias bausmes patyręs individas, sukūręs šeimą, esą pats ima naudoti smurtą prieš artimus žmones, kaip visuomenei priimtiną bendravimo formą.

Jeigu nors pasigilintų į tokius teiginius, gal suvoktų įstatymo svarbą. Bet staugti apie supuvusią Europą ir gėjų paradus daug lengviau. Nors su smurtu prieš vaikus tai neturi nieko bendro. Nebent tai, kad tos pačios lyties asmenų šeimos dažniausiai būna egalitariškos ir todėl vaikas turi didesnę galimybę užaugti subalansuota asmenybe.

Kas abejojate, kad galingasis dangaus vienaragis galėtų būti asmeniškai nusistatęs prieš jūrų gėrybes, tam yra paskirtas visas tinklalapis: God Hates Shrimp

TOP

Unlimited hosting .:. Free hosting